save pakloji
saulės spinduliams
prie jūros
atskubėjusi basa
klausai ką šnabžda
bangos gintarams
su smėliu
susiliejusi
lyg rasa
akis užmerkusi
paliksi
savo kūną
pakilsi lyg žuvėdra
klykdama į vėją
žuvim panėrusi
į gylį sūrų
suprasi tobulumą
savo Kūrėjo
Eilės – Artūras Malas
Nuotraukos – Žilvinas Valeika