Pasikeitė įmonės rekvizitai:
UAB "Poezija", įmonės kodas 134481068, PVM kodas LT344810610, registracijos adresas - Savanorių pr. 41-8, Kaunas,
AB bankas "SEB bankas", banko kodas 70440, a/s LT50 7044 0600 0309 8445

Poezija, teisingos eilės, tikri Poetai

Žinau – Ten yra kažkas, ko nėra knygose, kas visada lieka Nepapasakota, temstant prie ugnies...

Juk būti negali, kad viskas ties niekuo Be jokios pabaigos Pasibaigia.

Kai nusisuku – iš burnos tau Kyla standūs garų tumulai, Juose tingios muselės įsisuka, dar kiti Nešventi gyviai, spurdančios Vėlės...

Kai atsimerkiu – į mano akis sulekia zylės, Lesiojančios tavo gyvybę.

Dvi iš veidų pažinau – Tos pačios, kurioms žiemą meldėm Bent trupinio šilto buvimo...

Kas ilgiau išbus miręs – tai Toks žaidimas vaikystėje.

Krisdavom visai Nesisaugodami ir Užsiklodavom sniego Vata –
– – –
Jau ir anuomet laimėdavai – neturiu, Niekada neturėjau kantrybės mirčiai – nudraskydavau Sniegą, pamėlusia nosim baksnodavau Skruostą, ne pagal taisykles išplėštą Iš nebūties...

Šita, sakei, ten Taip šilta...


Kantrybės mirčiai niekada neturėjau. Jos neradau taip pat zylėse, knygose, pasakojimuose, temstant Prie ugnies...

O sniegas – vis tiek pavirto pluta, o balsas – Vis tiek pavirto pluta, o tu – Vis tiek...

Jei nori – galim dar žaisti – tyčia galiu Tankiai mirksėti, nuleisti galvą, tyčia žiūrėti pro šalį...

Kad bent slapčia, bent man nematant

Alsuotum.

Kai sušilsi, kai galėsim jau eiti – duok Ženklą –

Ant peties – po zylutę – –

Laukiu.

Eilės – Monika Staugaitytė
Nuotraukos – Žilvinas Valeika

Šalcio antkaklius nusitraukęs
Atšliaužia pavasaris

Pasiblaškęs vėjų ganyklose
Suvargęs lėtai
Švokšciantis man ausin
Atėjau
Bandantis
Apsemti žiemos žaizdas

Bet klampu pegasams
Ganytis
Kur jau ten dievo karvytėms

Jei mano akys kartais pražysta
Visiems tik pavasaris
Kaltas pavasaris

O mano pavasaris
Inkšcia iš gėdos
Kol mokausi
Jį prijaukinti

Maitinti
Iš delno
Žiedlapiais

Eilės – Monika Staugaitytė
Nuotraukos – Žilvinas Valeika

pasaulis tapo matomas pro žvynus
aplink tiek daug sūrumo aptakumo
čia aptakumas būsena ne daiktavardis
žiopčiojimo ir slidumo būsena
didelių mažų žuvelių
tavo ir mano
baimės būsena
rodos ir pati tampu žuvele
ta mažąja
kažkokia nepavykusia
kampuota bežiaune bežvyne
nerangiai skrodžiančia vandenį
niekur nepraneriančia
pernelyg sunkia
plūduriuoti paviršiuje

Eilės – Monika Staugaitytė
Nuotraukos – Žilvinas Valeika

Iki dienos arba nakties tos
prakiurusiais delnais ir
ir užverktom akim

Tamsiais urvais
Švininiais debesim

Iki akimirkos ar amžinybės tos
Sulipusiais plaukais ir
Kojom kruvinom

Akligatviais klaidžiais
Ir rankom mėlynom

Iki šviesos ir supratimo to

Punktyrais ves mane rauda

Maldų kantrių pilna burna

Tu ne vaiduoklis
Mano Dievo dovana

Eilės – Aidas Pakrosnis
Nuotraukos – Žilvinas Valeika

Dar ne visus pasaulius apėjau
Nė dešimties porų nesunešiojau
Dar valgių daug šventų neragavau
Ir nuo aukščiausio kalno dar nenusispjoviau

Ant ledo nesuspėjau dar pasirašyt
Per dykumą prašvilpti vėjo rogėm
Giliausioj vietoj jūras išbraidyt
Debesyse vaiduokliu pasirodyt

Karūnos dar nepaturėjau
Grotuotą dangų tik sapne mačiau
Aš dar tavęs kaip reik nepamylėjau
Todėl skubu į ateitį greičiau.

Eilės – Aidas Pakrosnis
Nuotraukos – Žilvinas Valeika

Mes tyliai šliaužiojam
Ir garsiai vaikštom

Linguojam kaip girti
Ir tiesūs skrendam

Mes drąsiai kalbame
Ir bailiai verkiame

Skaičiuojam mintinai
Ir klaidą smerkiam

Mes skaudžiai geliame
Mums drąsiai kerta

Mes nenutuokiame, kad prakeikti
Nuo pirmo iki paskutinio karto

Eilės – Aidas Pakrosnis
Nuotraukos – Žilvinas Valeika

jei sinkope
užgauni stygomis
pamilus džiazą
raudoji bliuzą
negrų marą...
išgerk kavos
puodelį mažą
rukydama
"Havana Club"
cigarą...

Eilės – Malas
Nuotraukos – Žilvinas Valeika

kai drėgnas
žvilgsnis
sugauna
lūpų
šypsnį
mano
užmerktos
akys
lyg medyje
išpjautos
raukšlės
apipina
akimirksnį
vilties

Eilės – Malas
Nuotraukos – Žilvinas Valeika

gitaros
stygomis
palieku
šilumą
erdvės
aide
lyg trapų
porcelianą
lūpomis
palietęs
giesmę
uždegęs
aukurą
ugnim
tikėjimo
aukoju
sielą
nuogą

Eilės – Malas
Nuotraukos – Žilvinas Valeika

tu manyje
valdai mane
užbūrei
lauže kurį užkūrei
sudeginai mane
ir įsikūnijai
į mano smegenis
mintis
dabar aš
tavo vergas 

Eilės – Artūras Malas
Nuotraukos – Žilvinas Valeika

save pakloji
saulės spinduliams
prie jūros
atskubėjusi basa
klausai ką šnabžda
bangos gintarams
su smėliu
susiliejusi
lyg rasa
akis užmerkusi
paliksi
savo kūną
pakilsi lyg žuvėdra
klykdama į vėją
žuvim panėrusi
į gylį sūrų
suprasi tobulumą
savo Kūrėjo

Eilės – Artūras Malas
Nuotraukos – Žilvinas Valeika

tai būsiu aš
išgirdęs
tavo juoką
giliam sapne
regėjęs
tavo sapną
tamsoj šviesa
atsakęs tau
į šauksmą
pavirtęs vandeniu
ištroškusią
pagirdysiu

Eilės – Artūras Malas
Nuotraukos – Žilvinas Valeika

Mano mielam,
nuodėmingam pasauly
tirpsta širdys...

 

 

Eilės – Balta Avytė
Nuotraukos – Žilvinas Valeika

Sutikau rytą...
Virš baltų kalnų
dar skrieja mano sapnai

 

Eilės – Balta Avytė
Nuotraukos – Žilvinas Valeika

Pasauly šiame
virš pragaro
vaikšto savi angelai...

 

Eilės – Balta Avytė
Nuotraukos – Žilvinas Valeika

Eina laikas...

Galvoje nusėda žodžiai neišsakyti,
gomury užstringa pažadai neištesėti...

Susidedu svajones į stalčiuką
be eilės ir tvarkos,
senai neskaičiuoju,
kiek man tai kainuos...

 

Eilės – Balta Avytė
Nuotraukos – Žilvinas Valeika

Galiu atidėti darbą rytojui,
kelionę sekantiems metams,
tapti geresniu kitame gyvenime...

Meilei nepasakysi – “manjana”

 

Eilės – Balta Avytė
Nuotraukos – Žilvinas Valeika

Aš kaip medis.
Mano šaknys – kažkur giliai,
mano mintys – kažkur aukštai.
Man reikia žmogaus, kaip medžiui paukščio,
man reikia meilės, kaip medžiui saulės.
Man reikia tavęs, kaip vandens...

Bet aš ne medis,
aš nelauksiu,
aš eisui tavęs pasitikt...

 

Eilės – Balta Avytė
Nuotraukos – Žilvinas Valeika

Pilkas sniegas šaltas turėklas
Kontrolierius niekuo nekaltas
Geras draugas peronas sumindžiotas
Kreivas veidas nuo pykčio baltas

Paskutinis gurkšnis toks šaltas
Trumpas kelias ankstyvas skambutis
Baigias knaipėj brangus kreditas
Toks atrodo baisus ryt rytas

 

Eilės – Aidas Pakrosnis
Nuotraukos – Žilvinas Valeika

Į neviltį kaip į aruodą
Juodom kraujagyslėm matuoju
Bespalvio skysčio daug lašų
Kaip kraujas pats jame krešu

Ar sužinot kiek išsiteks dar
Vandens ir kraujo geležinio
Jei nekalbu su savimi
Kampuotoj sklidinoj stiklinėj

 

Eilės – Aidas Pakrosnis
Nuotraukos – Žilvinas Valeika

Kad pilna pintinė
bus galvų
o kūnai
laisvi nuo jų
ramiai gulės

Nieks nematys
kaip tvirtos pilys
griūva
ir saugot
turto
nereikės

Kada palaidos
atskirai
galvas ir kūnus
ir lėbaut
budelį
pakvies

Statyt pilis
naujas ims mūsų
sūnūs
kol inkvizicija
iš naujo
prasidės

 

Eilės – Aidas Pakrosnis
Nuotraukos – Žilvinas Valeika